Kaip sparčiai nupliko beržai,
Kaip greit išsibarstė kaštonai,
Gražumo išties jau mažai —
Ak, tie nelemti rudens monai!
Nurėdė žemelę nuogai,
Nuogesnė jau būt nebegali,
Rudi apynėlio spurgai
Apraizgė saulužės vualį.
Ir glausis akmuo prie akmens,
Raudos vėl dangus pakulinis,
Vėl ilgesio posmą skrebens
Vidurnakčio akys stiklinės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-11-24 23:32:02
Tikrai, grožis- paprastume. Ačiū.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-11-24 17:20:47
Raudos vėl dangus pakulinis
Be įmantrybių, o toks gražus ir tikras rudens paveikslas! Puiku. Ačiū.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-11-24 09:52:16
Įtaigūs žodžiai...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-11-24 00:12:20
Paprasta - nepaprastai. Gražu ;)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-23 23:22:12
Labai vaizdingas ir lyriškas, kupinas ilgesio kūrinėlis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-11-23 22:48:14
Geros metaforos, puiku.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-11-23 22:22:30
...nors ir pilkas ruduo...bet koks gražus jis čia pas jus...gyvas ilgesys...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-11-23 20:29:10
Labai puikiai parašėte! Labai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-23 19:34:40
Vėl ilgesio posmą skrebens
Vidurnakčio akys stiklinės...
neišpasakytai gražu