Neišduok, nereikia, neišduok
Praeities – erškėčiais susigūžus...
Šaltas šįmet mudviejų ruduo,
Duslūs lapkritiniai širdies dūžiai.
Imk, ragauk, erškėtuogę ragauk –
Prisiminki skonį: saldų, aitrų...
Nesvarbu...
Nereikia mums dangaus –
Reikia žodžio, gesto, žvilgsnio, veido,
To, kuris dar likusias dienas
Neuždengęs rankomis matytų –
Ar suklupsim, ar nueisim mes,
Ar sulauksim pilko, giedro ryto...
Nesvarbu...
Skink uogą nuo šakų –
Tai, ką mes vadinome tikrove.
Durs spygliai, skaudės...
.............................................................................
Bet aš lieku
Tavyje, kol krūmo neišrovei...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-11-13 20:21:49
Neišraunamos šaknys. Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-13 19:43:09
puiki lyrika...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-13 10:51:19
Labai gražus prašymas ir kas galėtų kitaip padaryti po tokių Jūsų nuostabių eilių.
https://www.youtube.com/watch?v=zNDlF14UaK4
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-11-13 00:07:55
Giliai siekia... Kaip ir neišrauto krūmo šaknys.