Neišduok, nereikia, neišduok
Praeities – erškėčiais susigūžus...
Šaltas šįmet mudviejų ruduo,
Duslūs lapkritiniai širdies dūžiai.
 
Imk, ragauk, erškėtuogę ragauk –
Prisiminki skonį: saldų, aitrų...
Nesvarbu...
Nereikia mums dangaus –
Reikia žodžio, gesto, žvilgsnio, veido,
 
To, kuris dar likusias dienas
Neuždengęs rankomis matytų –
Ar suklupsim, ar nueisim mes,
Ar sulauksim pilko, giedro ryto...
 
Nesvarbu...
Skink uogą nuo šakų –
Tai, ką mes vadinome tikrove.
Durs spygliai, skaudės...
.............................................................................
 
Bet aš lieku
Tavyje, kol krūmo neišrovei...