Pasibalnojęs nosį akiniais,
joju knygon baltų dirvonų art,
raidžių didumo pupų sėt,
puslapių lankų pjaut,
po to akėt, kirst ir viską
į vieną krūvelę sugrėbt,
tada dar vėl ir vėl ir vėl...
Mano dukra klausia:
tėvel, kada pagaliau baigsis tie žemės ūkio darbai?
Kodėl tiek daug reikia dirbti?
Gal reikėtų pradėti ruoštis poilsiui pamažėl –
rudenį pats laikas mokintis gulėti ant nugarėlės
baltas ir šaltas rankeles ant krūtinės sudėjus?..
O kada vėl galėsi oriai valgyti baltą duoną
pilna burna užsigerdamas kvietiniu alumi,
kramtydamas ne nagus, o pupas beigi lašinius?
Kada ir tu kaip Donaldas Trampas
pagaliau suvaidinsi tikrą poną visažinį?
Na ir daugiau ji protingų minčių man pasakė,
žodžiu, tram pam pam ir tram pam pam...
Bet tai įmanoma tik politikos rinkimų
ir gyvenimo tempą šiek tiek sumažinus,
o tai dabar vis ant to paties grėblio užlipam.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-13 10:35:00
Visur iš to paties molio drėbti rinkėjai ir kandidatai į politikos aukštumas. Todėl ir grėblio sindromas visuomenei nėra svetimas. Išmintingas, kuris sugebėtų savo šaliai gerą daryti - neis ir jo niekas neprileis(kas duos ubagui šauti iš brauningo), o gudriam ir suktam užtenka to, kad patekti į tas aukštumas. Beje, liaudis sako: "Pinigas kalba - pinigas tyli.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-11-12 23:02:05
Maniau, kad Amerikoje jau seniai niekas grėblių nenaudoja, dar lietuviai vis po senovei tuos įrankius turi, pasirodo, kad klydau. :(
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-11-12 18:11:36
Bijau visažinių, o paskaityti įdomu...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-12 18:04:17
prisijaukinau jūsų kūrinį...jis toks indausiškas, įdomus, vaizdingas
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-11-12 16:25:55
Tekstinės velėnos per daug nedraskant, ūkio darbai žemdirbį linksmai sulieja su knyga (nemenkos apimties skaitiniu): raidės-pupos, lankos ir lankai, nugarėlės...
Yra mintis apie nuolatinį grabaliojimą kažko, gal ir nagą kremtant kaip šaknį, ir ašarą kaip pupą pakeliant. Tai juodas darbas juodos duonutės labui, procesas. Savišvieta, saviknaisa...
Variantas atsigulti ant savo nugarėlės virsta skaitinio pasikišimu po šiltąja, tuo pat baltos ir šaltos rankelės, reiškiančios atvėsimą, kviečia susimąstyti, ar verta jas kišti į karštą mėšlą – kas reiškia mažiau darbuokis, gyvenk paprasčiau.
Nes kam to triūso reikia? Visažiniu galima apsimesti. Politika, D.Trampas aiški iliustracija, nors pastarasis gal labiau kaip tram pam pam sąšaukinys (betgi žemiška aktualija).
Vis ta pati orė.
Bandau trumpai, o išeina daug, nes skaitant atsiverčia visaip. Apie pastangas, prasmę.
Dar ir rašymams tinka. Geriau oriai, poetiškai, arba proziškai, su tikromis pupomis ir lašiniais, negu tos nesiliaujančios dejonės vis užlipant ant grėblio.
Ir komentarams tinka... Neknaisiok to, ko nėra. Geriau paprasčiau, bet tikriau.