niekas nežino
koks kelias kūrėjo
klupo
suklupo
kėlės
vėl ėjo
per žodį
per dainą
spalvas
ir per vėją
žodis užstrigo
spalvom išsiliejo...
taurė išsipylė ant drobės
gal lapo
atmintis liko
prie motinos kapo
-
žvelgiu į paveikslo grubią faktūrą
veidu įrėžtą kryžmą be kūno
Medis
2016-11-11 20:25:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-13 09:31:55
Kūrėjas pats nežino, kur rytoj jį kelias ves. Juk dažnai mintys būna spontaniškos.
Įdomus pamąstymas.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-11-12 13:26:25
Bandžiau ginčytis su savo logika (pirmiausia dėl dviprasmiškos taurės). Norisi kaip nors keisti gal lapo (dabar yra paprasčiausias sprendimas) ir veidu įrėžtą (ne visai dvasiškai siejasi su išsipylusia taure). O gal kaip tik taip norėta? Galvok kaip nori?
Bet apskritai pritariu šitam gyvenimo gėrimui-tapymui-rašymui, atminties grįžimui prie ištakų, dvasios kryžiui darbuose.