niekas nežino
koks kelias kūrėjo
klupo
suklupo
kėlės
vėl ėjo
per žodį
per dainą
spalvas
ir per vėją
žodis užstrigo
spalvom išsiliejo...

taurė išsipylė ant drobės
gal lapo
atmintis liko
prie motinos kapo
-
žvelgiu į paveikslo grubią faktūrą
veidu įrėžtą kryžmą be kūno