Grimztu be Tavęs, grimztu vis giliau,
Mano eilės tapo inkaru mano,
Su daugtaškiais nueinu vis toliau...
Tik ne ten, kur alasas tavo.
Keista man būt ne arti
Tavo meilės, tavojo ego...
Mano svajonės tapo karti
Patirtis, man gimus EdeGo.
Nereikia sakyt, kad aš klystu.
Aš – klaida, kurią taiso mirtis.
Neatsiprašinėk užgavus, nepykstu,
Tu – mano laimės svirtis...
Nutapiau tavo kūną bangoj,
Tada skendo šviesa vėsioj nakty.
Nors dingai toly, tamsoj,
Paveikslas išliks amžinai atminty.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Godeze
Sukurta: 2006-11-14 14:54:00
Kas?
Vartotojas (-a): MatioMažeikiaiArnas
Sukurta: 2006-11-07 18:51:31
blogai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-11-07 18:15:40
...patiko,ypač paskutinis stulpelis...kažkokios švelnios meilės plazdėjime visas eilius...gražu...
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2006-11-07 16:44:24
Šitas ko tai visiškai nekabina, gal atidžiau skaityti reikia...