Suklijuok man pirštus,
Užkimšk man burną.
Šaltomis pėdomis
Išgrįsk namų grindis.
Pripilk vonią
Ledinio vandens,
Kad mano mintys
Pagaliau įgytų prasmę.
Rytui atėjus
Atnešk puodelį arbatos.
Tegul tai būna
Mūsų aksominis vakaras.
Aksominio vakaro debesuos,
Kai saulė nebešvies taip ryškiai,
Padėk suvokt,
Kas yra manieji namai.
Kas yra toji židinio ugnis,
Prie kurios visi taip bėga?
Kas yra mirtis,
Ar joje namai manieji?
O dienai įpusėjus,
Palik mane vieną
Su savo užrašais.
Leisk rašyt atsisveikinimo laiškus.
Paėmusi plunksną į rankas
Užrašysiu slapčiausias mintis:
„Sunku suvokt sielą,
Kurios kvapo dar nepažįsti.“
Vakare bandysiu
Atmint savo vardą,
Savo kraštą,
Suskaičiuot žaizdas savas.
Dienai baigiantis
Viskas kartosis iš pradžių.
Nebus atskirų sekundžių,
Atskirų garsų.
Tik šaltos pėdos,
Ledinė vonia,
Beprasmės mintys
Ir puodelis arbatos.
Neįminta židinio
Ugnies prasmė.
Manieji laiškai
Ir nepažįstama siela.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-11-08 13:37:53
Pavadinimas labai dera tekstui, o kol jį perskaitai, viskas ir susiklijuoja...