Koks tas kelias painus,
Koks vingiuotas...
Ar manai, kad klaidų jau nebus?
Gal erškėčiais, spygliais gal nuklotas,
Ant galvos krinta laiko lietus.
Koks tas kelias vingrus,
Koks gruoblėtas...
Taip norėtum paklausti širdies,
Ar tiksėtų jinai, nesustotų,
Jei nutrūktų gija ta lemties?
Koks tas kelias slidus,
Koks pažliugęs
Nuo šnibždėjimo, šypsnių, kalbų...
Nors erškėčiais, spygliais nors nuklotas,
Aš geresnio už jį nerandu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-05 14:30:28
Taiklūs žodžiai. Kelias būna visoks ir niekada nežinoma, kas išjudins šalia akmenuką, kuris sukels griūtį.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-04 19:02:45
toks jau tas mūsų kelias ir kad ir kas bebūtų turime juo praeiti, įveikti kliūtis, išspardyti savo akmenėlius...geros eilės
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-11-03 22:37:46
Labai patiko. Kiekvienam savas kelias, jis toks skirtingas ir toks panašus.