Koks tas kelias painus,
Koks vingiuotas...
Ar manai, kad klaidų jau nebus?
Gal erškėčiais, spygliais gal nuklotas,
Ant galvos krinta laiko lietus.
 
Koks tas kelias vingrus,
Koks gruoblėtas...
Taip norėtum paklausti širdies,
Ar tiksėtų jinai, nesustotų,
Jei nutrūktų gija ta lemties?
 
Koks tas kelias slidus,
Koks pažliugęs
Nuo šnibždėjimo, šypsnių, kalbų...
Nors erškėčiais, spygliais nors nuklotas,
Aš geresnio už jį nerandu.