Uždaryk mano skrynioj lemties
Lapų krytį ant rudenio tako,
Trupinėlį žvaigždėtos vilties
Ir tėvų dovanotąją šneką.
Uždaryk pienių pūkus, svajas,
Paskutinę viliokę plaštakę,
Voro šilko austines gijas,
Tai, kas vasaros pasakas seka.
Uždaryk – neprašyt negaliu,
Liepų medų iš tėviškės sodo
Ir nors vieną iš šimto kelių,
Kur sapnuos nukeliaudavo godos.
..........
Gal per daug paprašiau – nežinau,
Vėl žiemon žvelgia mėlynos akys,
Kai ryte Dievui maldą tariu,
Vėjy šoka ledinės plaštakės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mira Mira
Sukurta: 2016-11-07 06:25:37
Labai artima. Ačiū.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-11-03 17:01:17
Skryniai lemties dar raktas nenukaltas. Gerai, kad vis dar renkama, į skrynią dedama ir joje saugoma...
Dar rinkti ir rinkti...
Gražios eilės.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-11-03 14:46:52
Mieloji, užsidariusi lemties skrynia, sunkiai ji beatsiveria...
Norai niekada neišsenka. Geras.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-11-03 10:50:00
Širdies turtais sklidina skrynia ir taip švelniai nuskambėję žodžiai... patiko.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-11-03 10:23:26
Ne per daug, ne per daug... Gražu ir švelnu :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-03 10:14:12
Labai mielos ir vaizdingos eilės.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-11-02 21:24:55
Tokie jau tie metų laikai - dabar vėjy šoka ledinės plaštakės. Patiko.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2016-11-02 19:04:09
Įdomios mintys
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-11-02 17:22:05
Labai širdingas.... ir aplamai visos jūsų eilės širdingos, švelnios, labai artimos.