Uždaryk mano skrynioj lemties
Lapų krytį ant rudenio tako, 
Trupinėlį žvaigždėtos vilties
Ir tėvų dovanotąją šneką.
Uždaryk pienių pūkus, svajas,
Paskutinę viliokę plaštakę, 
Voro šilko austines gijas, 
Tai, kas vasaros pasakas seka.
Uždaryk – neprašyt negaliu, 
Liepų medų iš tėviškės sodo
Ir nors vieną iš šimto kelių, 
Kur sapnuos nukeliaudavo godos.
..........
Gal per daug paprašiau – nežinau,
Vėl žiemon žvelgia mėlynos akys, 
Kai ryte Dievui maldą tariu, 
Vėjy šoka ledinės plaštakės...