Ne. Ruduo nekaltas, visai ne,
Kad svajonės suglaudė sparnus...
Mintys pinas ir lauke migla
Dengia kelią, o kitam krante
Takas driekias tõlin ir šviesus
Rytas bunda. Širdžiai atgaiva.
Tik likimas išmetė kerus.
Stebi mane tyliai. Čia, deja,
Gilios duobės uždengtos žole,
Reikia peršokt jas. Kitaip nebus...
Šis siurprizas paruoštas tik man.
Reikia nugalėt. Naujus kelius
Gal pasirinkti? Ir kitan krantan
Eiti apgraibom. Vėl alkanam
Rinkti laimės trupinius aitrius?
Būti ar nebūti? Niekada
Tu savęs neklausk. Dangaus gelmėj –
Toj platybėj, vėl nauja diena
Skleidžia savo žiedus visada.
Ten svajonė mėlynais sparnais...
spika
2016-11-02 14:46:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-11-03 16:39:57
Būti! Net jeigu tik trupiniai... Ir nepaleisti svajonės.
Gražios eilės.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-11-03 14:49:54
Mielos eilės.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-11-03 10:54:41
Prasmingi ir širdį šildantys žodžiai... gražu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-03 09:58:13
Gyvenimas būna prasmingas, kol svajonės nedingsta.
Jūsų eilės - širdžiai atgaiva.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-02 17:19:19
graži jūsų svajonė...puikios eilės
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-11-02 16:11:54
o kaip be svajonės? Ji - būtina kaip oras ir vanduo.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-11-02 16:02:23
..daug viltingos šviesos...patiko...