Ne. Ruduo nekaltas, visai ne,
Kad svajonės suglaudė sparnus...
Mintys pinas ir lauke migla
Dengia kelią, o kitam krante
Takas driekias tõlin ir šviesus
 
Rytas bunda. Širdžiai atgaiva.
Tik likimas išmetė kerus.
Stebi mane tyliai. Čia, deja,
Gilios duobės uždengtos žole,
Reikia peršokt jas. Kitaip nebus...
 
Šis siurprizas paruoštas tik man.
Reikia nugalėt. Naujus kelius
Gal pasirinkti? Ir kitan krantan
Eiti apgraibom. Vėl alkanam
Rinkti laimės trupinius aitrius?
 
Būti ar nebūti? Niekada
Tu savęs neklausk. Dangaus gelmėj –
Toj platybėj, vėl nauja diena
Skleidžia savo žiedus visada.
Ten svajonė mėlynais sparnais...