Toks neįprastas lapkritis šitas,
Lyg jį būtų ant drobės nutapę, –
Retos snaigės kažkokios netikros,
Ir ant medžio dar vienišas lapas.
Keistas nerimas virpina širdį,
Tarsi būtum kažko tai netekęs,
O upelis šalnojančioj dirvoj
Lyg per mirštančias valandas teka.
Ir, atrodo, jau nieko nereikia –
Pasaulis trapus toks ir laikinas.
Likimui tariau – gal jau eikim?
Atsakė jis man – dar ne laikas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-11-03 10:56:52
Gražiai ir jautriai apie pasaulio laikinumą ir amžinybės ilgesį... ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-03 09:46:51
Likimas teisus. Iš tiesų ne laikas. Niekada nereikia skubėti.
Jaudinantis kūrinėlis.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-11-02 14:49:20
Tikrai dar ne laikas...Gerai rašot, kaip mes be Jūsų?
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-11-02 13:49:58
dar ne laikas... Būkit, rašykit!