Rudens simfoniją užklydęs vėjas groja
Ir plėšo klevo krentančius lapus,
Širdim ir lūpom rytmetį kartoju –
Jau nepareisit pro namų vartus.
Langų stikluos šypsosis spindulėlis
Rudenės saulės toks lengvai blyškus,
O kurgi jūs, išėję mano vėlės,
Kai verkia lietumi niūrus dangus?
Uždegs žvakelę rankos artimųjų –
Maldoj sustingus ašara sūri,
Širdim apglėbiama rudens simfonija
Gal paskutinė rudenio kely...
Sapnuos paliesiu savo Angelą,
Tiek skaudžiai išverkta juodų naktų,
Sakau išėjusiems anksti, negrįžusiems –
Mes saugom šilumą namų gimtų...
................
Rudens simfoniją užklydęs vėjas groja,
Aš jus prisimenu – širdim kartoju...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulės eldija
Sukurta: 2016-11-04 09:39:01
Sugraudino Jūsų Širdies žodžiai. Labai gražu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-31 18:44:04
Aš jus prisimenu – širdim kartoju...
Širdies padiktuoti žodžiai. Jautru, nuoširdu. Ačiū.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-30 23:20:06
Labai jautru, nuoširdu, išgyventa.. Puikiai rašote.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-10-30 23:08:53
Labai jautrus kalbėjimas. Ačiū
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-10-30 19:58:22
...taip įtaigiai ir švelniai...su didele meile...labai gražus kūrinys...