Rudens simfoniją užklydęs vėjas groja
Ir plėšo klevo krentančius lapus, 
Širdim ir lūpom rytmetį kartoju –
Jau nepareisit pro namų vartus.
Langų stikluos šypsosis spindulėlis
Rudenės saulės toks lengvai blyškus, 
O kurgi jūs, išėję mano vėlės,
Kai verkia lietumi niūrus dangus?
Uždegs žvakelę rankos artimųjų –
Maldoj sustingus ašara sūri, 
Širdim apglėbiama rudens simfonija
Gal paskutinė rudenio kely...
Sapnuos paliesiu savo Angelą, 
Tiek skaudžiai išverkta juodų naktų, 
Sakau išėjusiems anksti, negrįžusiems –
Mes saugom šilumą namų gimtų...
................
Rudens simfoniją užklydęs vėjas groja, 
Aš jus prisimenu – širdim kartoju...