Tos trys eilutės... Spėjai parašyt
Ant balto lapo – savo testamentą.
Skaitau dažnai, kasdien skaitau daugsyk.
Jau už langų ruduo ir lapai krinta
Lyg skiautės praleistų svarbių raidžių,
Aš jas dėlioju ir bandau atspėti
Žodžius. Ir vėl tave šaukiu vardu.
Ruduo toli nužengęs. Tavo klėtį
Išmargino baltai pirma šalna
Ir tavo pieštos gėlės jau nubluko.
Tu mano širdyje visad gyva,
Nors ir šešėliai metų įsisukę.
spika
2016-10-30 10:29:56
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-31 20:41:21
Tai, kas iš atminties neišblunka...
Jautrus, širdimi rašytas. Labai patiko.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-10-30 21:05:44
Brandus, nuoširdus, gražios meninės kūrybos pavyzdys.
Tauriu tautiniu žodynu gražiai įrėminamas ištisas emocinis pasaulis, skleidžiama meilės vertybė.
Pagarba ir padėka.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-30 19:42:51
pajutau širdimi jūsų jausmus
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-10-30 17:34:21
Piešiniai blunka, bet tik ne jausmai. Puikus.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-10-30 11:22:48
...su meile... plaukia gražūs žodžiai iš širdies...