Vėlinės. Prie mamos kapo

Vašku pakvipę žvakučių liepsnos
Lyg žaltvykslėlės vidur nakties.
Ką prisakysi, ką dar paliepsi
Iš šalto kapo gilios duobės?

Oi, kaip nelengva, mama, pakilti
Virš neteisybės, pykčio, klastos.
Lūkesčiai Tavo neišsipildę
Būt abejingam man jau neduos.

Tik pasiguosti šiandien norėjau,
Kad būt teisingas jau pavargau,
Tiesos ir gėrio, kuriais tikėjai,
Šventai tikėjai -- aš neradau...

... Į širdį tyliai ramybė sunkias,
Tuojau ir varpas maldai sugaus...
Atsakomybės tą naštą sunkią
Nuimki, mama, nuimk, prašau...
seniokas

2016-10-30 09:53:25

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2016-10-30 23:17:02

Jautriai...kaip ir minėjau – poezija tai širdies kalba. Ačiū

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-10-30 20:53:42

Labai jausmingas ir nuoširdus pasiguodimas mamai.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-10-30 19:53:12

jautrios eilės...ačiū

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2016-10-30 14:14:16

...jaudinantys žodžiai...labai...