Vašku pakvipę žvakučių liepsnos
Lyg žaltvykslėlės vidur nakties.
Ką prisakysi, ką dar paliepsi
Iš šalto kapo gilios duobės?
Oi, kaip nelengva, mama, pakilti
Virš neteisybės, pykčio, klastos.
Lūkesčiai Tavo neišsipildę
Būt abejingam man jau neduos.
Tik pasiguosti šiandien norėjau,
Kad būt teisingas jau pavargau,
Tiesos ir gėrio, kuriais tikėjai,
Šventai tikėjai -- aš neradau...
... Į širdį tyliai ramybė sunkias,
Tuojau ir varpas maldai sugaus...
Atsakomybės tą naštą sunkią
Nuimki, mama, nuimk, prašau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-10-30 23:17:02
Jautriai...kaip ir minėjau – poezija tai širdies kalba. Ačiū
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-30 20:53:42
Labai jausmingas ir nuoširdus pasiguodimas mamai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-30 19:53:12
jautrios eilės...ačiū
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-10-30 14:14:16
...jaudinantys žodžiai...labai...