Vėlinės. Prie mamos kapo

Vašku pakvipę žvakučių liepsnos
Lyg žaltvykslėlės vidur nakties.
Ką prisakysi, ką dar paliepsi
Iš šalto kapo gilios duobės?

Oi, kaip nelengva, mama, pakilti
Virš neteisybės, pykčio, klastos.
Lūkesčiai Tavo neišsipildę
Būt abejingam man jau neduos.

Tik pasiguosti šiandien norėjau,
Kad būt teisingas jau pavargau,
Tiesos ir gėrio, kuriais tikėjai,
Šventai tikėjai -- aš neradau...

... Į širdį tyliai ramybė sunkias,
Tuojau ir varpas maldai sugaus...
Atsakomybės tą naštą sunkią
Nuimki, mama, nuimk, prašau...
seniokas