Tu neieškok stebuklų, nes nebūna,
Nors kartais pasiklystame tarp jų
Tartum sapnuos – bevaliai ir bekūniai,
Pasaulį padalinę iš dviejų:
Tikėjimo ir realybės jausmo,
Spalvų ir negatyvo to blankaus,
Kurį kadaise tu ir aš rinkaus,
Žinodami – akimirką apgausim.
Tik neapgausime savęs – prabusim.
Ir vėl į širdį plūstelės gėla –
Lyg nuogom rankom kastume mes pusnį...
Bet snaigių juk vienodų ten nėra.
Ir niekada nebus – negali būti...
Kaip ir dienų, jos niekad nebegrįš.
Ar verta verti vėl pilies duris,
Kad tik save prarastume truputį
Tarp menių ir koridorių klaidžių?
........................................................................................
Nebeliūdėk, aš už abu liūdžiu:
Nerasim niekad snaigių – jau ištirpo pusnys,
O neužmiegam – bijom – jei nebeprabusim...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-11-05 19:43:05
Gražus kūrinys.
O pamąstymui... Gyvenime lyg labirinte tos šaltos snaigės ir neleidžia užmigti suvisam. :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-10-30 23:20:32
Visada skaitau su malonumu, gyva Jūsų poezija
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-30 20:38:14
Labai šiltas, emocingas, jautrus grožiui kūrinys.
Ar verta verti vėl pilies duris,
Kad tik save prarastume truputį
Tarp menių ir koridorių klaidžių?
Aš suabejojau dėl šio klausimo. Nejaugi apsidengti įkapėmis ir laukti pabaigos? Jei ko nesupratau, tai atsiprašau.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-30 19:58:11
jautru ir gyva
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-10-30 17:27:43
"Visos moterys tik pakartoja tave,
Kaip šių metų žolė pakartoja pernykštę." J.M.
Jūsų lyrikoje - tikrai taip "nebeliūdėk, aš už abu liūdžiu..."
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-10-30 11:28:15
...gražūs vaizdiniai...bet dar gražesnė meilės šviesa...ir ilgesys begalinis...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-30 08:15:59
Kaip visada...
"Bet snaigių juk vienodų ten nėra
Ir niekada nebus- negali būti..."