Kartais upė
Susidrumsčia, patvinsta,
Išsilieja iš savo krantų.
Apsemia žydinčią pievą,
Paskandina tiltelį,
Taškosi, šniokščia, putoja,
Kol, pavargusi,
Pradeda rimti –
Skaidrėja, šviesėja,
Grįžta į savo vagą
Ir vėl kantriai teka,
Prausia, maitina, gaivina...
Iki kito potvynio...
Kartais žmogus,
Kaip upė –
Susidrumsčia,
Išsilieja iš savo krantų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-10-28 18:09:14
Skridau pro šalį - taigi rudeninis potvynis... iki tvoros.:::))) karr..
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-28 11:49:01
Taiklus palyginimas. Kaip upės potvynius lemia išoriniai veiksniai (liūtys, ledų tirpimas), taip ir žmonių pakilimus - aplinkybės.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2016-10-28 09:03:42
Kupina gyvybės upė. Gražus, išmintingas palyginimas.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-27 23:04:42
Taip... Gražiai susiskaitė :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-27 18:07:35
Geras palyginimas. Patiko.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-27 12:15:10
gražus palyginimas žmogaus ir upės