Kartais upė
Susidrumsčia, patvinsta,
Išsilieja iš savo krantų.
Apsemia žydinčią pievą,
Paskandina tiltelį,
Taškosi, šniokščia, putoja,
Kol, pavargusi,
Pradeda rimti –
Skaidrėja, šviesėja,
Grįžta į savo vagą
Ir vėl kantriai teka,
Prausia, maitina, gaivina...

Iki kito potvynio...

Kartais žmogus,
Kaip upė –
Susidrumsčia,
Išsilieja iš savo krantų...