Nesakė vėjas

Kai naktyje suūkia traukiniai 
Ir blaškosi tamsoj paklydęs vėjas, 
Tu ateini toks artimas visai
Lyg būtumei ir niekur neišėjęs.
Plaštakių nemiga, 
Būties tąsa, 
Lelijos žiedas alsiai alsiai kvepia, 
Tik prisimink –
Kadaise man sakei, 
Kad aš esu tavų dienų plaštakė.
Kol sklidini tuštybės šuliniai 
Ir žvilgsniais susipynę
Mūsų akys, 
Galvoju – kuo kadaise man buvai, 
Nesakė vėjas šito, 
Man nesakė...
Ištversiu – begalinis troškulys, 
Užgesę naktyje žibintų žvakės
Ir tas žinojimas
Tamsos sapnų –
Jaučiuosi vargeta tavęs netekus.
................................
Kai naktyje suūkia traukiniai,
Ateik pasiilgtas seniai seniai...
Vasara7

2016-10-24 20:09:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2016-10-25 16:28:46

G r a ž u.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-10-25 12:08:16

Šiltas, mielas, jausmingas ilgesys...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2016-10-25 11:22:04

...šviesus ilgesys gaivina ir šildo...labai...
 

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-10-24 23:40:52

Labai jausmingas. Plaštakių nemiga... Gražu.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-10-24 23:16:13

Gražu. Pastaruoju metu visi jūsų eilėraščiai labai geri ir jausmingi. Patinka man :)