Kai naktyje suūkia traukiniai
Ir blaškosi tamsoj paklydęs vėjas,
Tu ateini toks artimas visai
Lyg būtumei ir niekur neišėjęs.
Plaštakių nemiga,
Būties tąsa,
Lelijos žiedas alsiai alsiai kvepia,
Tik prisimink –
Kadaise man sakei,
Kad aš esu tavų dienų plaštakė.
Kol sklidini tuštybės šuliniai
Ir žvilgsniais susipynę
Mūsų akys,
Galvoju – kuo kadaise man buvai,
Nesakė vėjas šito,
Man nesakė...
Ištversiu – begalinis troškulys,
Užgesę naktyje žibintų žvakės
Ir tas žinojimas
Tamsos sapnų –
Jaučiuosi vargeta tavęs netekus.
................................
Kai naktyje suūkia traukiniai,
Ateik pasiilgtas seniai seniai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-10-25 16:28:46
G r a ž u.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-10-25 12:08:16
Šiltas, mielas, jausmingas ilgesys...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-10-25 11:22:04
...šviesus ilgesys gaivina ir šildo...labai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-10-24 23:40:52
Labai jausmingas. Plaštakių nemiga... Gražu.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-24 23:16:13
Gražu. Pastaruoju metu visi jūsų eilėraščiai labai geri ir jausmingi. Patinka man :)