Kai naktyje suūkia traukiniai 
Ir blaškosi tamsoj paklydęs vėjas, 
Tu ateini toks artimas visai
Lyg būtumei ir niekur neišėjęs.
Plaštakių nemiga, 
Būties tąsa, 
Lelijos žiedas alsiai alsiai kvepia, 
Tik prisimink –
Kadaise man sakei, 
Kad aš esu tavų dienų plaštakė.
Kol sklidini tuštybės šuliniai 
Ir žvilgsniais susipynę
Mūsų akys, 
Galvoju – kuo kadaise man buvai, 
Nesakė vėjas šito, 
Man nesakė...
Ištversiu – begalinis troškulys, 
Užgesę naktyje žibintų žvakės
Ir tas žinojimas
Tamsos sapnų –
Jaučiuosi vargeta tavęs netekus.
................................
Kai naktyje suūkia traukiniai,
Ateik pasiilgtas seniai seniai...