Atsainiu gižumu pasitinkamos svetimos patirtys.
Vyrija neišdrįsta skandintis gilioj savo motinų ašarų upėj.
Kas iš to, jei į žalią skubėjimą bambesiu atkerti —
Net į gabalus plėšytas nerimas budi.
Neprašyk atsigręžt — per vėlai tie nenuoramos grįžta
Sužaloti būties. Gal aglėbtų, bet tuščios rankovės.
Ar supranta gimdytoją kruvinas žudymo ryžtas?
Nesakyk, ką jauti, kai atvėsusį kūną mazgoji.
O vadai? O valdovai? Matomai, jie bus kolboje gimę.
Atsainiu gižumu pasitinkamos svetimos patirtys.
Pasistiprink, sūnau. Jei reikės, vėl priverksiu stiklinę.
Veltui siekiau apglėbti — nusipurtai ir bambesiu atkerti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-25 19:58:58
Ateina laikas, kai vaikai nebenori būti tėvų globojami, jie jau patys turi ką globoti. Jie jau nenori būti "mamyčiukai". Teorija sako, kad vaikai turi grąžinti tėvams tą meilę, kurią tėvai davė vaikams. Deja, praktiškai tas skolos grąžinimas sunkiai einasi.
Kūrinys yra prasmingas, aktualus.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-10-24 23:46:35
Jūsų eiles reikia ne tik skaityti. Reikia ir gerai įsiskaityti. Praverčia...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-10-24 21:50:57
Kodėl tie, be patirties, tokie aikštingi, kad mes jų net apkabinti nemokam?
Juk tai mūsų vaikai ( ne kolboje pradėti).Belieka tikėti, kad su laiku tai
praeis.Ačiū už taiklias mintis.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-24 19:54:07
aukštasis pilotažas, man super...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-10-24 12:07:08
Sunkios mintys. Rudeniškos? Kai ir dangus verkia.