Atsainiu gižumu pasitinkamos svetimos patirtys.
Vyrija neišdrįsta skandintis gilioj savo motinų ašarų upėj.
Kas iš to, jei į žalią skubėjimą bambesiu atkerti —
Net į gabalus plėšytas nerimas budi.
Neprašyk atsigręžt — per vėlai tie nenuoramos grįžta
Sužaloti būties. Gal aglėbtų, bet tuščios rankovės.
Ar supranta gimdytoją kruvinas žudymo ryžtas?
Nesakyk, ką jauti, kai atvėsusį kūną mazgoji.
O vadai? O valdovai? Matomai, jie bus kolboje gimę.
Atsainiu gižumu pasitinkamos svetimos patirtys.
Pasistiprink, sūnau. Jei reikės, vėl priverksiu stiklinę.
Veltui siekiau apglėbti — nusipurtai ir bambesiu atkerti.