Upele, gimtinės upele,
Mes baisiai abudu panašūs,
Abudu beveik bevardžiai
Ir niekam nežinomi esam.
Abudu mes tykūs ir ramūs,
Abudu truputį nedrąsūs,
Mes žemių naujų neatradom
Ir nieko, matyt, neatrasim.
Pakylam ar vėlei nuslūgstam –
Nekeikėm likimo nė karto,
Kad tik šitie lapkričio vėjai
Ievužės taip skaudžiai nebartų...
Upele, gimtinės upele...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-10-22 23:01:22
Patiko.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-22 22:10:34
Beveik kiekvienas nešiojamės, kaip talismaną, stiprų prisiminimą iš vaikystės. Kas medį, kas upelį, o kas ir visą upę ar ežerą.
Labai mielas kūrinėlis.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-10-22 12:03:56
"Upele, gimtinės upele,"
Suradom abu savo kelią... ar ne taip? Smagus Jūsų pokalbis.