Upele, gimtinės upele,
Mes baisiai abudu panašūs,
Abudu beveik bevardžiai
Ir niekam nežinomi esam.

Abudu mes tykūs ir ramūs,
Abudu truputį nedrąsūs,
Mes žemių naujų neatradom
Ir nieko, matyt, neatrasim.

Pakylam ar vėlei nuslūgstam –
Nekeikėm likimo nė karto,
Kad tik šitie lapkričio vėjai
Ievužės taip skaudžiai nebartų...

Upele, gimtinės upele...