Gyvenimas – pavasario žydėjimas
Ir laiko, nešančio į ateitį, tėkmė.
Gyvenimas – džiaugsmai,
Gyvenimas – kentėjimas
Ir dieviškosios išminties prasmė.
Gyvenimas – rudEnio vėjo šėlsmas
Ir laiko gūsiai, plėšiantys metus.
Gyvenimas – žiemos ledinės dvelksmas,
Nušaldantis
Rudens žiedus gležnus.
Gyvenimas, nors laikinas, –
Vertybė
Pati didžiausia žemiškuos keliuos.
Brangesnė už miglotą amžinybę,
Ir vien už tai gyvenimui lenkiuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-11-11 12:53:09
Kai yra ką pasakyti ir kažkas iš aukščiau kalba kaip... - deklaratyvumas ne trūkumas... - taip jau gaunas kartais ir nieko čia nepadarysim...
:-)
Anonimas
Sukurta: 2006-11-10 10:34:02
Ką čia bepridėsi...
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-11-08 10:19:18
teisingas klasikiniu stiliumi parašytas eilėraštis. Ar nesinori kartais Jums pabandyti kalbėti eilėmis kitaip, ne taip labai deklaruojančia intonacija?
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2006-11-06 19:56:17
Primena "Per pasaulį keliauja žmogus" eileraštis truputeli saldokas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-11-06 19:06:13
...himnas gyvenimo žiedui čia puikiai suskambėjo...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-11-06 18:52:38
Prasmingas ir gražus nusilenkimas. Be dieviškos išminties suvokimo, manau, kad tokių nusilenkimų nebūtų.