Vakaro potėpiais tu nupiešk mane,
Tu išgirsk mane laiko atodūsiuos.
Nerandi danguj – tai ieškok dugne:
Aš – dalis tavęs, aš – tavo moteris.
Su pūgom vasario, liepų medumi,
Su spalvom rugsėjo, gaivumu pavasario,
Ieškanti, nerimstanti, traukianti gilyn...
Ir nuolankumu nuo manęs net nekvepia...
Apipilk lietum, prausk rasom laukų
Ir parodyk man savo tamsią pusę.
Jeigu pasiilgai – atplasnok drugiu,
Žaisime kartu – kilsim arba žūsim.
Pieški, negailėk man ryškių jausmų,
Atkartok rausvais vakaro potėpiais.
Net jei nematai – aš šalia esu,
Aš – dalis tavęs, aš – tavo moteris!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-10-23 10:27:05
Net jei nematai — aš šalia esu... Tokios jau mes — moterys... Ačiū.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-10-19 23:18:47
Toks atsidavimas...Tik moteris taip gali.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-19 22:31:29
Patiko. Su polėkiu ir drąsa
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2016-10-19 22:10:30
Kokia drąsi ir nuostabi :)
jam sekasi :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-19 19:43:07
įtikinantis tvirtinimas AŠ TAVO MOTERIS
Vartotojas (-a): Lolita
Sukurta: 2016-10-19 17:41:10
Man patiko, taip paprastai lengvai ir aiškiai :)