Haiku – tai poezija, inspiruota gamtos didybės, kur visuomet atsispindi metų laikas: vasara arba ruduo, arba žiema arba pavasaris.
Haiku poezijos kilmė – Japonija. Tai saulės patekėjimo kraštas, kur žmonės atsargiai sako „ne“, idant nesužeistų kito žmogaus sielos. Tai rytų šalis, kur nusilenkti pasisveikinant reiškia pagarbą ir taiką. Nulenkta galva jokiu būdu nereiškia nusižeminimo, kurį junta europietis, pamatęs besilankstantį japoną. Jis nusilenkia sau, gamtai, Dievui, ir tik paskutinė reikšmė nusilenkimo ritualo –sutiktajam.

XII amžiuje buvo eiliuojama renga. Pirmasis variantas trieilio, atitinkamas skaičius skiemenų (5 7 5), po to grandine buvo dėliojama dar dvi eilutės su skiemenimis (7 7) kiekvienoje eilutėje ir taip toliau.
Vėliau poetai norėjo laisviau išreikšti savo mintis, todėl ėmėsi kurti humoristinius „haiku ne renga“, be griežtų taisyklių. Jie vadinosi „hoku“. Šie „hoku“ vėliau buvo sutrumpinti į pavadinimą haiku. Iš čia ir kilo haiku.

XVII amžiuje išsivystė zen-budistinis Basho haiku, kuris išliko iki šių dienų.

Gimsta haiku trieiliuose greitas, kupinas prasmės, gamtos inspiracijos vienybės jausmas. Ta akimirka, kuri sujungia poetą su skaitytoju, turi daugiau reikšmių bei žavesio.

Poetas tarsi pradaro langą į visatos grožį bei vientisumą.

Tai gamtos poezija, todėl visuomet joje esamas laikų akcentas, toks kaip gėlė, sniegas, kurio dėka eilėraštis tinka žiemos, pavasario, vasaros ar rudens sezonui.

Iš principo haiku formuoja vienas sakinys, kuris išsakomas vienu įkvėpimu. Paskutinė eilutė dažniausiai – netikėtumas.

Vienas didžiausių haiku istorijoje poetų yra Basho Matsuo (1644-1694). Jis taip pat pirmoje kūrybos stadijoje naudojo humorą pačiame centre ir žaidė žodžiais, kol tai buvo dar madinga. Vėlesnę Basho haiku poeziją įtakojo IV amžiaus prieš Kristų  filosofija. Taip vadinamieji hokai persisunkė filosofinėm nuotaikom. Poetas naudojo citatas iš knygos „Mokytojo Čuang knyga“.


XVIII amžiuje haikai – renga tapo populiarūs ir išplito kaip hokai. Būtent tuo laiku dailininkas ir poetas Buson Yosa (1716-1783) sėkmingai aiškiom spalvom savo paveiksluose vaizdavo hokus. Juose jautėsi šviesa. Skirtingai nuo Basho poezijos, Buson nenaudojo filosofijos. Jo ekspresija žydėjo technika.
Pateiksiu angliškus pavyzdžius:

* * *
A kite floats
At the place in the sky
Where it floated yesterday.

* * *
Being awake
He says he is already asleep.
Autumn chilly night.

autorius Buson Yosa

Kitas japonų haiku poetas Shiki Masaoka. Jis kritikavo „Basho Zatsudaną“. Shiki Masaokos haiku sensacingi. Paskutinė eilutė dažnai – netikėtumas.

* * *
How cool it is!
A small crab, in the rain,
Climbs on a pine.

* * *
Lotus leaves in the pond
Ride on water.
Rain in June.

Japonų haiku poetas Koi Nagata (1900-1997) vertas platesnės apžvalgos, todėl apie jį plačiau pakalbėsiu kitame straipsnyje. Noriu tik pailiustruoti jo kūrybą pora haiku:
* * *
A firefly
Lights up
Another firefly dead.

* * *
hairs fall
Also to my back.
Oh, mountains and rivers!

„Ne kiekvienas turime galimybę fotoaparato dėka visada grožėtis įstabiu gamtos unikalumu. Tuo tarpu žodžiais tai galima visada išreikšti. Tam pasitarnauja haiku,“ – rašo savo internetinėje svetainėje haiku poetas Guus. Jis populiarina haiku poeziją Olandijoje. Olandiško haiku poeto trieiliuose tarsi sustabdytas kadras, kuris liudija visatos būties žavą. Ši poezija kužda egzistencijos amžinumą.

Parašysiu porą olandiškoje haiku svetainėje pateiktų haiku pavyzdžių:
* * *
Laimė naktį
ir visą dieną per ramybę
į pavasario lietų.
Chora (1729 -1781)

* * *
Slyvaičių žiedai –
tokie jie raudoni –
tokie raudoni.

* * *
Skinti sunku, –
neskinti dar sunkiau,
mažas našlaites.

Nao-jo (1772-1865)

* * *
Dabar net jei
lapai nukritę, stovi
medis saulėje.

Seibi (1748 -1816)

Kiekvienas haiku atskirai spindi savo dvasią taip kaip ir kiekviena snaigė atskirai spindi savo žavesį.
Gera mėgautis haiku trieiliais.


Straipsnio šaltinis:
1. Haiku Olandijos asociacija - Bilthoven
www.guusmastens.nl/haiku.php?page=212
2. Japonų haiku istorija
www.japanbeginthier.nl/