Ilgas kelias namo, neprašau palydėti,
Tu ne toks jau, žinau, ir be galo toli,
Mes išgėrėm seniai savo meilės ąsotį,
Pasiliko abiems vien malda nebyli.
Klevo lapai čežės – užmiršau jau rugpjūtį,
Niekas man neprimins vienadienių drugių,
Ir vaidensis tiktai tarsi nešdamas pjūtį
Šiltas vėjas, šiurenantis varpas rugių.
Vėl iš naujo ruduo, dega dangūs variniai,
Kol pakils pilnatis ir apsiaustas žvaigždžių
Tylumoj palytės mano sapną naktinį
Ir pasklis prisipildęs svaigių paslapčių.
..........................................................
Ilgas kelias namo, neprašau palydėti,
Mes išgėrėm seniai savo meilės ąsotį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2016-10-18 01:40:54
Bravissima
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-17 19:42:01
Mat kaip, jeigu ąsotį ištuštinote, tai neprašote net lydėti ir kava vaišinti nereikia.
Gražus žvaigždžių apsiaustas ir ruduo.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-17 19:27:32
Vaizdinga, gražu. Miela skaityti.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-17 10:49:17
Nu labai gražu. Vaizdinga, ilgesinga.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-10-17 10:16:52
Miela , Vasara, gražiai keliaujate per rudenį, prisimindama šiltą vėją šiurenantį
varpas rugių, apsisiautusi žvaigždėtu apsiaustu.Gal tame ąsotyje kas nors dar liko?
Labai mielos eilės.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-10-17 00:57:57
Visada prisiminimuose palieka tik malda nebyli...
Taip gyvenime sudėliota, kad pakeisti negali...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-10-16 23:40:10
Ir vaidensis tiktai tarsi nešdamas pjūtį
Šiltas vėjas šiurenantis varpas rugių.
Įsiklausiau. Kiek prisiminimų...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-10-16 23:18:43
Taip jau yra. Ištuštėja ąsotis, bet gal kitu turiniu prisipildys