Ilgas kelias namo, neprašau palydėti, 
Tu ne toks jau, žinau, ir be galo toli,
Mes išgėrėm seniai savo meilės ąsotį, 
Pasiliko abiems vien malda nebyli.
Klevo lapai čežės – užmiršau jau rugpjūtį, 
Niekas man neprimins vienadienių drugių, 
Ir vaidensis tiktai tarsi nešdamas pjūtį
Šiltas vėjas, šiurenantis varpas rugių.
Vėl iš naujo ruduo, dega dangūs variniai,
Kol pakils pilnatis ir apsiaustas žvaigždžių
Tylumoj palytės mano sapną naktinį
Ir pasklis prisipildęs svaigių paslapčių.
..........................................................
Ilgas kelias namo, neprašau palydėti, 
Mes išgėrėm seniai savo meilės ąsotį...