Santrauka:
Po Alice Hoffman romano „Priešybių santuoka“
Klajūnas basas –
Pasak žmonių, išprotėjęs.
Nereikia duonos, namų –
Duokit vėjo.
Leiskit potėpiams liesti,
Netramdykit jūros,
Te atspalviai liejas,
Ko akys nemato!
Ir kas, kad be batų –
Svarbu, kad teptukas.
Lietus merkia kūną,
O jūra įdūkus,
Lyg moteris... Jos norėjo.
Aistra laiko ranką.
Jos linijom
Slysta pieštukas...
Dėl jausmo šio
Miego išsižadėjęs
Tapytojas basas.
Žmonės aplenkia –
Juk išprotėjęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-12 19:41:07
žinoma, svarbu, kad teptukas...taip veržliai išsiskleidė jūsų eilių potėpiai
Vartotojas (-a): Saulės eldija
Sukurta: 2016-10-12 13:58:02
Tris kartus iš eilės perskaičiau. Pagavo mane tas teptuko veržlumas.