Klajūnas basas –
Pasak žmonių, išprotėjęs.
Nereikia duonos, namų –
Duokit vėjo.
Leiskit potėpiams liesti,
Netramdykit jūros,
Te atspalviai liejas,
Ko akys nemato!
Ir kas, kad be batų –
Svarbu, kad teptukas.
Lietus merkia kūną,
O jūra įdūkus,
Lyg moteris... Jos norėjo.
Aistra laiko ranką.
Jos linijom
Slysta pieštukas...
Dėl jausmo šio
Miego išsižadėjęs
Tapytojas basas.

Žmonės aplenkia –
Juk išprotėjęs...