Viltis dar vakar pasikorė
Ir nebekaltina manęs,
Kad aš jau nieko nebenoriu
Šitam klaikiam kvailių laive,
Kurio apduję kapitonai
Seniai paklydo jau rūkuos,
O įgula dangaus malonės
Vien šaukiasi be paliavos.
Bet ar padės dievai šį sykį,
Ar dar iš klystkelių išves?
Kai nieko švento nebeliko,
Kai skęstam nuodėmių klane.
Kai priesaikas, tiesas pamynę,
Viens kitą griebiam už gerklės
Ir rėkiame, kad už Tėvynę
Numirt mums laimė ir garbė.
Praradę sąžinę ir dorą,
Jau greit prarasim ir save, –
Todėl jau nieko nebenoriu
Šitam klaikiam kvailių laive...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-10-14 17:55:26
Liūdna... Bet juk viltis amžinai gyva. Sėkmės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-13 12:16:55
Būtų labai gerai, jeigu nuo mūsų norų priklausytų situacija Lietuvoje. Deja, JIEMS absoliučiai nerūpi, ko mes norim, ar jau nieko nebenorim. Jie džiaugiasi, kad už centus(truputį padidintos pensijos, šiaip šiokios tokios lengvatos) pavyko papirkti tremtinius ir jiems šito pakanka. Jau seniai praėjo tie laikai, kai už Tėvynę mirė jauni vyrai, jaunos moterys(ryšininkės).
https://www.youtube.com/watch?v=AXdv9QXX5xs
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-10-12 13:57:43
Negerai nieko nenorėti...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-12 13:36:07
Jo. Laivas plaukia, purslai tykšta...
Ir jie sako, kad atplaukia valdyti, nors prieš įsėsdami žadėjo tarnauti...