Viltis dar vakar pasikorė
Ir nebekaltina manęs,
Kad aš jau nieko nebenoriu
Šitam klaikiam kvailių laive,

Kurio apduję kapitonai
Seniai paklydo jau rūkuos,
O įgula dangaus malonės
Vien šaukiasi be paliavos.

Bet ar padės dievai šį sykį,
Ar dar iš klystkelių išves?
Kai nieko švento nebeliko,
Kai skęstam nuodėmių klane.

Kai priesaikas, tiesas pamynę,
Viens kitą griebiam už gerklės
Ir rėkiame, kad už Tėvynę
Numirt mums laimė ir garbė.

Praradę sąžinę ir dorą,
Jau greit prarasim ir save, –
Todėl jau nieko nebenoriu
Šitam klaikiam kvailių laive...