Tik gilė delne,
Maža, be kepurės gruoblėtos.
Sušildė mane,
O kiek jų po ąžuolu mėtos...
Ne tam auginai,
Bet mindo ir spardo, negaili.
Dabar jau žinai,
Kiek nedaug šitoj žemėje meilės.
Tiktai pareiga, patirtis,
Kasdieninio gyvenimo tiesos...
Staiga supranti —
Toliau taip gyvent negalėsi!
Pakeisti gali.
Kitaip — kam gyvenimas duotas?
Ir mažam branduoly
Tvirtas ąžuolas užprogramuotas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-10-14 17:52:15
Geras! Kiek daug tiesos... Ir labai mielas
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-12 19:44:56
oho, kokia prasmė...gilu
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-10-12 13:58:53
Svarbiausia - kad nors viena įleistų šaknis....
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-12 07:43:47
Gražus pastebėjimas
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-10-12 06:05:33
Teisingas ir mielas