Tik gilė delne,
Maža, be kepurės gruoblėtos.
Sušildė mane,
O kiek jų po ąžuolu mėtos...

Ne tam auginai,
Bet mindo ir spardo, negaili.
Dabar jau žinai,
Kiek nedaug šitoj žemėje meilės.

Tiktai pareiga, patirtis,
Kasdieninio gyvenimo tiesos...
Staiga supranti —
Toliau taip gyvent negalėsi!

Pakeisti gali.
Kitaip — kam gyvenimas duotas?
Ir mažam branduoly
Tvirtas ąžuolas užprogramuotas.