Be to medžio, be tilto į dangų
tylūs žodžiai paliks be tavęs,
ir akimirkos trumpos, bet brangios
plaksis vėjy, kol tyliai užges.
Ir atrodys, kad viskas jau buvo –
rytas, ašara, saulės kalba,
rūkas skraistę tik medžiams pasiuvo,
bet ji plyšo, ir rymo palaukė nuoga.
Nenueis trapūs žodžiai jau niekur –
jiems raudot ir gedėti pakaks,
tartum amžiams nutilti kas lieptų –
šis pasaulis nykus be tavęs!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-12 13:52:11
Gražiai nusakytas grauduliukas... Labai patiko.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-10 19:46:02
puiki, išjausta lyrika
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-10 17:45:04
Man labai patiko.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-10 12:27:41
Graudi rudeniška lyrika
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-10-10 11:53:37
...bet ji plyšo ir rymo palaukėj nuoga... užkliuvo man( skiemenų skaičiaus neatitikimas) . Gal pav. ...ji praplyšo – palaukėj nuoga.