Krištolo lašeliai suskambėjo...
Širdyje ar pievoje rasa?
Šiluma malone priartėjo –
Nusirengt ir lėkt... aš jau basa.
Ir skamba kviečiančiai melodija – ji traukia,
Vedamos širdys basomis pėdutėm,
Toj krištolo rasoj stebuklai laukia:
Leidai pabūt, dangau, visai visai mažutei.
Dar minutėlę... to gyvo sapno nenutrauk,
Rasos te krištolo lašeliai skamba...
Mažų basų pėdučių tik neauk,
Tegul visam gyvenimui skambėjimo pakanka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-10-07 10:56:08
man patiko mintis ir kūrinio pabaiga