Krištolo lašeliai suskambėjo...
Širdyje ar pievoje rasa?
Šiluma malone priartėjo –
Nusirengt ir lėkt... aš jau basa.
 
Ir skamba kviečiančiai melodija – ji traukia,
Vedamos širdys basomis pėdutėm,
Toj krištolo rasoj stebuklai laukia:
Leidai pabūt, dangau, visai visai mažutei.
 
Dar minutėlę... to gyvo sapno nenutrauk,
Rasos te krištolo lašeliai skamba...
Mažų basų pėdučių tik neauk,
Tegul visam gyvenimui skambėjimo pakanka.