Nuašarojo išeinanti vasara:
jos liūdesys palietė mus –
įvairovė gamtos stichijoje...

<>

Pakantūs tarsi suaugę dvyniai –
žmogus – gamta – jie dalinasi
tuo – kuo pajėgūs...

<>

Dar medžiai slepia saulę:
pavydi žemei šiltų spindulių –
negaili vėsių lietaus lašų?..

<>

Skrieja su vėju ar tykiai krenta –
mintimis nulydi į nebūtį:
rudens pasmerktieji...