<><>
Nuašarojo išeinanti vasara:
jos liūdesys palietė mus –
įvairovė gamtos stichijoje...
<>
Pakantūs tarsi suaugę dvyniai –
žmogus – gamta – jie dalinasi
tuo – kuo pajėgūs...
<>
Dar medžiai slepia saulę:
pavydi žemei šiltų spindulių –
negaili vėsių lietaus lašų?..
<>
Skrieja su vėju ar tykiai krenta –
mintimis nulydi į nebūtį:
rudens pasmerktieji...