Po įtemptos dienos rūšiuoja nuovargis,
Kas skauda, kas neskauda,
O ryžtas lydosi ir gerias pataluos.
Nejau tiek nuodėmių —
Kasnakt košmarų baudos
Ir baimės rimbas —
Kaip nepavėluot?
Dangus — šventiems.
Į pragarą ko bėgti?
Mirtis nurašo sukauptas skolas?
Vartaisi, markstaisi,
O kaip ilgai nebrėkšta!
Svajonės pažeme
Paplast, paplast, paplast.
Kažką užkliudo, aikteli ir tupia
Tarp nevertingų sukauptų daiktų.
Iškeistum juos į jaunumės minutę,
Kai dar skraidei ir neskaudėjai tu.
Trupi į pelenus, skiedras, šukes ir smiltis,
Ir į akimirkas — džiaugsmingas ir giedras,
Kol supranti ne kaip ramiai sudilti —
Vardan mylėtų kaip jėgų atrast.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-05 16:43:15
Glaudžiu ir aš. Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-04 19:48:42
Labai patiko. Glaudžiu. Ačiū.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-10-04 12:15:38
Kad ir pažeme, svarbu dar jos gyvos, tos svajonės...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-10-04 10:31:29
Labai patiko paplast, paplast, paplast.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-10-04 09:55:47
Taip žemiškai ir kartu ne...
"Vartaisi, markstaisi, o kaip ilgai nebrėkšta !
Svajonės pažeme paplast,paplast, paplast..."
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-10-04 06:39:28
Pasiimu. Ačiū.