Po įtemptos dienos rūšiuoja nuovargis,
Kas skauda, kas neskauda,
O ryžtas lydosi ir gerias pataluos.
Nejau tiek nuodėmių —
Kasnakt košmarų baudos
Ir baimės rimbas —
Kaip nepavėluot?
Dangus — šventiems.
Į pragarą ko bėgti?
Mirtis nurašo sukauptas skolas?
Vartaisi, markstaisi,
O kaip ilgai nebrėkšta!
Svajonės pažeme
Paplast, paplast, paplast.
Kažką užkliudo, aikteli ir tupia
Tarp nevertingų sukauptų daiktų.
Iškeistum juos į jaunumės minutę,
Kai dar skraidei ir neskaudėjai tu.
Trupi į pelenus, skiedras, šukes ir smiltis,
Ir į akimirkas — džiaugsmingas ir giedras,
Kol supranti ne kaip ramiai sudilti —
Vardan mylėtų kaip jėgų atrast.