Tikėjimas. Tu...

Jau spalis –
Mėnuo paskutinis...
 
O mudu susiglaudę parko pakrašty.
Po gelstančiais beržais –
Po gelstančiais likimais,
Supratę, gal pajutę ne išsyk,
Kad plona tošis atsilupusi kamienų,
Kad lapai krentantys be vėjo –
Nuo šalnų –
Taip laikina...
 
Ar tikra?
Paskutinis mėnuo,
Kuriam kartu aš su tavim dar gyvenu,
Dar gyvenu nedrįsdamas tikėti,
Jog netgi šis ruduo išėjęs nebegrįš.
 
Ir pasiliks lietus –
Toks vienišas poetas
Paberdamas ant lango tykštančias viltis,
Nubėgančias latakais ant asfalto kieto –
Kol vakaras ateis ir jos pavirs ledu.
...............................................................................
 
Bet net tada nedrįsiu patikėti,
Kad spalis paskutinis,
Mėnuo paskutinis,
Tu...
kaip lietus

2016-10-02 00:04:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2016-10-18 12:52:36

Koks liūdesys, Lietau..

Vartotojas (-a): verutė

Sukurta: 2016-10-11 13:53:24

be galo gera braidyti po jūsų eiles..........širdis visada jautriai reaguoja

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-10-02 20:21:22

padvelkė rudeniška nostalgija ir liūdesiu, puiki jūsų lyrika

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2016-10-02 19:53:29

...žodžiai iš širdies...palietė...

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-10-02 19:00:02

Lemtis ar laikas ne visiems dalina paskutinius mėnesius...
Puiki lyrika.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2016-10-02 12:49:42

Daugtaškis palieka laisvę minčiai... Gražūs, nuoširdūs žodžiai... Vienatvė kartais būna nepermaldaujama...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-10-02 11:51:10

Eleginės, vaizdingos ir vizualios tarsi paveiksle nutapytos eilės. Poetas nėra vienišas. Jį supa daug gerų žmonių. Reikia taip savo laime tikėti, kad išplauktų paskendę laivai. Tik gerų emocijų! Tesaugo... 

Adziau, gal švietimo ministrė propaguoja indėnų ačių kalbą, priklausančią majų kalbų šeimai? Kas gali atspėti elito mintis? 

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-10-02 04:50:57

Bet pavadinimas TIKĖJIMAS...
Tik atsidūstu... Kiek švelnaus liūdesio ir poetinio intymumo... Žodžiais nupiešto ryškaus vaizdo.. Ne paskutinis, ne...
( o lietus ir dabar pažadino mane, žinosiu, jog tai vienišas poetas...)