Tikėjimas. Tu...

Jau spalis –
Mėnuo paskutinis...
 
O mudu susiglaudę parko pakrašty.
Po gelstančiais beržais –
Po gelstančiais likimais,
Supratę, gal pajutę ne išsyk,
Kad plona tošis atsilupusi kamienų,
Kad lapai krentantys be vėjo –
Nuo šalnų –
Taip laikina...
 
Ar tikra?
Paskutinis mėnuo,
Kuriam kartu aš su tavim dar gyvenu,
Dar gyvenu nedrįsdamas tikėti,
Jog netgi šis ruduo išėjęs nebegrįš.
 
Ir pasiliks lietus –
Toks vienišas poetas
Paberdamas ant lango tykštančias viltis,
Nubėgančias latakais ant asfalto kieto –
Kol vakaras ateis ir jos pavirs ledu.
...............................................................................
 
Bet net tada nedrįsiu patikėti,
Kad spalis paskutinis,
Mėnuo paskutinis,
Tu...
kaip lietus