Epigrafas:
„
Jis: – Tai yra mano gyvenimas.
Aš taip gyvenu ir man taip patinka.
Ji: – Kodėl verkia tie, šalia kurių tau patinka taip gyventi?“
Jo pergalės trimitas nustelbia raudas.
Jos Siela blaškosi, nerasdama paguodos, –
ant juodo žirgo išdidžiai atjoja tas,
kurs švenčia pergalę prieš gosliai išgodotą.
Jo pergalė – ne Meilė. Tai - baimė akyse
ir paklusnumas. Šventai Meilės svajonė saugoma.
Pargriauti ir valdyti tuštumą – jokia galia.
Jos Siela nekariauja. Ir todėl – nelaimima.
O, vienadieni didvyri! Tuščiuos delnuos
blizgios skeveldros švyti, ne brangakmeniai
taurios ir mylinčios Širdies. Meilė Stebuklą dovanos
tik tam, kurio širdis nevirto pilku akmeniu.
Ko siekei, ko norėjai, viską tu turi.
Kodėl pelynais byra gėlės pergalių kely?
Kodėl taip šalta ten, kur turi degt Širdis,
o pergalės taurė, kad ir pilna, – tokia karti?
© Felicija Ivanauskienė 2016-09-28
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-01 18:00:07
„Skirtumai tarp vyrų ir moterų yra įdomūs ir gana akivaizdūs. Tiesą sakant, vienintelis mus siejantis bruožas yra tas, kad mes atsiradome iš tos pačios rūšies. O dėl vis kita – mes skirtingai žvelgiame į pasaulį, turime skirtingas vertybes ir vadovaujamės skirtingomis taisyklėmis. Mes skirtingai mąstome, kitaip suvokiame, skirtingai įveikiame stresą ir skirtingai elgiamės.Vis dėlto nuostabu, kiek vyrų ir moterų atsisako pripažinti, kad šie skirtumai egzistuoja, ar apie juos kalbėti. Tačiau jie yra mūsų lyties atspaudas. Jie nei geri, nei blogi; jie tiesiog tokie, kokie esame mes. Esmė ta, kad esame skirtingi, bet jei išmoksime suprasti ir priimti vienas kitą, galime pasiekti harmoniją. Tačiau suprasti ir priimti vienas kito skirtumus nėra lengva, jei juos laikome blogais ar kvailais.“ (M. Gungor)